uogininkas

úogininkas (-inykas), -ė smob. (1) NdŽ 1. DŽ¹, Trkn, Rd žr. uogautojas: Ana labai úogininkė: tura talentą užeiti uogyną DūnŽ. Úogininkų daug, o uogų taip sau Rdn. Mes esam ne úogininkai, mes nerasma [uogų] – reik pasiimti vadovą KlvrŽ. Miškuos argi nėr [uogų] – geros úoginykės i tai neranda Pmp. Pradėjo lyti, visi úogininkai iš miško išbėgiojo Plng. Grybininkės ir uogininkės, norinčios rankioti grybų ir uogų, privalo pasirūpinti tam reikalingus ženklus prš. ^ Úogininkės – ne gaspadinės, tik lakstyti Krš. 2. Ser, NdŽ, DŽ¹ uogų pardavinėtojas. 3. NdŽ, DŽ¹ uogų mėgėjas: Mūsų vaikas didelis úoginykas Upt.